Pasaka apie mergelę Agniją, išmintingąjį karalių ir nevykėlį siuvėją

Surašė pagal tikrus įvykius, vykusius statant Krivių kalno Agnijos šventyklą Vilniuje, Indrė Skuminienė, dar kitaip vadinama Indraja.

Seniai seniai, tolimoje šalyje ant aukšto kalno, gyveno nuostabaus grožio mergelė vardu Agnija. Jos akys spindėjo kaip dvi Saulės ir, vien į jas pažiūrėjus, žmones apimdavo džiaugsmas ir ramybė. Puse lūpų miestiečiai kalbėjo, kad gražioji mergelė yra tikra Saulės dukra, atėjusi į Žemę jiems padėti ir pamokyti, nors pati Agnija niekam niekada apie tai nebuvo prasitarusi.

Toliau skaityti „Pasaka apie mergelę Agniją, išmintingąjį karalių ir nevykėlį siuvėją”

Liepa ir Laima

Vieną gražią liepos dieną, per patį liepų žydėjimą, nuvažiavau į Vilkanastrų kaimą. Ten, kur prieš dvejetą metų dar ošė ir nuostabiai žydėjo, tarsi žinodama, kad paskutinį kartą, didžioji šimtametė dvikamienė Vilkanastrų liepa, dabar riogso tik keli, iš laukų ariant ištraukti akmenys. Ir kiekvieną kart, privažiavus sodybą, vėl ir vėl suspaudžia širdį, matant tuščią kelią, lygiai besidriekiantį per kaimą. Dažnai ant to juodo asfalto randu suvažinėtų žalčių, tarsi bandančių priminti apie senovę, kai jie buvo garbinami, dabar gi tik liūdnai žūstantys po prabangių mašinų ratais, lekiančiais į menko grožio kaimo turizmo sodybą, pagarsėjusią triukšmingais baliais ir fejerverkais per naktis.

Toliau skaityti „Liepa ir Laima”