Kiekvieną dieną šiuo keliu ateina vis daugiau žmonių. Kol kas tai paprastas takelis tarp kalnų, nors greitai, prasidėjus kalno rekonstrukcijos darbams, jis taps pagrindiniu įėjimu į kalną su laiptais, stendais, apšvietimu.
Toliau skaityti „Kelias į šventyklą”Liepa ir Laima
Vieną gražią liepos dieną, per patį liepų žydėjimą, nuvažiavau į Vilkanastrų kaimą. Ten, kur prieš dvejetą metų dar ošė ir nuostabiai žydėjo, tarsi žinodama, kad paskutinį kartą, didžioji šimtametė dvikamienė Vilkanastrų liepa, dabar riogso tik keli, iš laukų ariant ištraukti akmenys. Ir kiekvieną kart, privažiavus sodybą, vėl ir vėl suspaudžia širdį, matant tuščią kelią, lygiai besidriekiantį per kaimą. Dažnai ant to juodo asfalto randu suvažinėtų žalčių, tarsi bandančių priminti apie senovę, kai jie buvo garbinami, dabar gi tik liūdnai žūstantys po prabangių mašinų ratais, lekiančiais į menko grožio kaimo turizmo sodybą, pagarsėjusią triukšmingais baliais ir fejerverkais per naktis.
Toliau skaityti „Liepa ir Laima”Krivių kalno aukuras
Krivių kalnas, dar vadinamas Trijų kryžių kalnu, Vilniuje yra buvusios Krivių pilies vieta. Iki 1390 m. tai buvo pagrindinė ir nepaimama Vilniaus pilis su gynybine sistema, priešpilio gyvenvietėmis ir viduje tekančiu upeliu. Reljefas buvo idealiai pritaikytas gynybai.
Toliau skaityti „Krivių kalno aukuras”